- grandininkas
- grandiniñkas, -ė smob. (2) DŽ 1. Enc kar. grandies vadas. 2. gamybiniame darbe – grandies vadovas: Darbas dirbamas brigadomis ir grandimis, joms vadovauja brigadininkai ir grandininkai sp. Sudarant kolektyvinių ūkių gamybinį planą, turi aktyviai dalyvauti grandininkai, fermų vedėjai sp. | Pionierių grandiniñkas (sov.) DŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.